- apnuoginti
- apnúoginti tr. 1. SD200 padaryti nuogą, nurengti: Iki alkūnių atraitotos marškinių rankovės apnuogino stiprias rankas rš. Stepunė, aukščiau alkūnių apnuoginusi suvytusias rankas, minkė duoną J.Avyž. | refl.: Vėjas sužeria Kristinos plaukus, ir apsinuogina jos neįdegęs švelnus kaklas rš. 2. refl. apiplyšti, netekti drabužių: Vilnų kokį svarą pridėtumėt, – vėl įsiterpė motina. – Visiškai apsinuoginom visi J.Balt. 3. padaryti niekuo nepridengtą, atidengti; pašalinti dangą (lapus, augmeniją): Čia vaismedžius griauna pavasario vanduo, apnuogina jų šaknis sp. Ankstyvo pavasario saulė nušvietė tuščią sodybos kiemą ir tartum jį apnuogino P.Cvir. Ruduo apnuogino medžius rš. Vaikiščiai statė rikes išilgai apnuogintų lysių V.Kudir. | refl.: Rudenį ir seni, ir jauni medžiai numeta lapiją, apsinuogina rš. 4. apiplėšti, atimti turtą: Apinuoginu, apiplėšau SD221. 5. prk. iškelti aikštėn, viešumon; parodyti tokį, koks yra iš tikrųjų: M. Gorkio raštai apnuogina kapitalizmo išsigimimą (sov.) sp. Apsvarsto reformas, apnuogindamas jų tikrąją vertę V.Kudir. | refl.: Ateis teisėjas, ir kiekvieno darbai apsinuogins rš. \ nuoginti; apnuoginti; atnuoginti; išnuoginti; nunuoginti
Dictionary of the Lithuanian Language.